Pereiti prie turinio

Pastato sandarumo testas: kas tai ir kodėl būtinas

Pastato sandarumo testas (blower door) atskleidžia, kur namas praranda šilumą. Sužinokite, kaip jis atliekamas, kokie rezultatai laikomi priimtinais ir kaip statybų priežiūra užtikrina tinkamą sandarumą nuo pirmų darbų etapų.

Pastato sandarumo testas: kas tai, kaip atliekamas ir kodėl būtinas

Pastato sandarumas — vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių, kiek energijos sunaudos jūsų namas. Nesandarus pastatas šildo lauką, o ne gyvenamąją erdvę: šiluma išeina pro plyšius, siūles ir netvarkingai įrengtas jungtis. Norėdami tai nustatyti objektyviai, specialistai atlieka pastato sandarumo testą — vadinamąjį blower door testą. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, ką šis bandymas parodo, kaip jis vyksta ir kodėl jo neverta atidėti.

Kas yra pastato sandarumo testas

Blower door testas (dar vadinamas pastato sandarumo bandymu) — tai matavimo procedūra, kurios metu dirbtinai sukuriamas slėgio skirtumas tarp pastato vidaus ir išorės, o specialiai įranga matuojamas pro plyšius prasiskverbiantis oro srautas.

Testo metu naudojama ši įranga ir procedūra:

  • Blower door ventiliatorius — montuojamas į išorines duris, sukuria 50 Pa (Paskalių) slėgio skirtumą.
  • Manometras ir duomenų kaupiklis — matuoja oro srautą, reikalingą tam slėgiui palaikyti.
  • Dūmų generatorius arba termovizinė kamera — padeda vizualiai aptikti nesandarumo vietas.
  • Sandarios sąlygos — prieš testą uždaromi visi langai, durys, uždengamos ventiliacijos angos.

Rezultatas išreiškiamas n50 reikšme — kiek kartų per valandą pastato oras visiškai pasikeičia esant 50 Pa slėgiui. Lietuvoje pagal STR 2.01.02:2016 energinio efektyvumo reikalavimus A++ klasės pastatams n50 turi būti ≤ 0,6 h⁻¹, o standartiniams naujiems pastatams — ≤ 3 h⁻¹.

Testas atliekamas du kartus — slėgiant ir depresijuojant pastatą. Abu rezultatai suvidurkinami, kad būtų gautas tikslesnis vaizdas.

Kodėl sandarumas svarbus energiniam efektyvumui

Nesandarumas tiesiogiai veikia šildymo sąskaitas, komfortą ir pastato ilgaamžiškumą. Žemiau — palyginamoji lentelė, kaip skiriasi pastatai pagal sandarumo lygį:

Sandarumo lygis (n50) Energijos nuostoliai Energinė klasė (orientacinė) Pastabos
≤ 0,6 h⁻¹ Minimalūs A++ Pasyvinis namas, rekuperacija būtina
0,6–1,5 h⁻¹ Maži A+ Labai gerai įrengtas namas
1,5–3,0 h⁻¹ Vidutiniai A Standartinis naujas namas
3,0–6,0 h⁻¹ Padidėję B–C Reikia taisyti sandarinimą
> 6,0 h⁻¹ Dideli D ir žemiau Rimtos sandarinimo problemos

Be energijos nuostolių, blogas pastato sandarumas sukelia ir kitas problemas:

  • Drėgnas oras patenka į konstrukcijas ir sukelia kondensatą, pelėsį, puvimą.
  • Skersvėjis ir šalti orų srautai mažina gyvenimo komfortą.
  • Garso izoliacija susilpnėja, nes oras perneša garsą.
  • Ventiliacijos sistema dirba neefektyviai, nes oro srautai nekontroliuojami.

Jei norite išvengti šių problemų dar statybų metu, skaitykite apie 10 statybų priežiūros klaidų, dėl kurių prarandate tūkstančius eurų.

Dažniausios nesandarumo vietos

Atlikus šimtus blower door testų, pastebimos pasikartojančios silpnos vietos. Štai kur dažniausiai randamas nesandarumas:

  • Langų ir durų rėmų perimetras — blogai sumontuoti arba seniai nepakeisti tarpikliai ir sandarinimo juostos.
  • Inžinerinių komunikacijų praėjimai — elektros instaliacijos vamzdžiai, vandentiekis, kanalizacija pro sienas ar grindis.
  • Stogo ir sienų jungtys — ypač mansardiniuose namuose, kur garų izoliacija sujungta nekokybiškai.
  • Perdangų ir sienų sandūros — plyšiai tarp grindų ir sienų, aplink kolonas ir perdangos elementus.
  • Ventiliacijos kanalų praėjimai — nehermetiški įėjimai pro sienas ar lubas.
  • Židiniai ir dūmtraukiai — oras gali tekėti pro sandariai neuždarytas ugniavietes arba dūmtraukio praėjimus.
  • Palangės ir polanginės zonos — ypač monolitiniuose ar mūriniuose pastatuose.
  • Švieslangiai ir stoglangiai — jų rėmų perimetras dažnai nesandarinamas pakankamai kruopščiai.

Žinodami šias vietas, galite reikalauti iš rangovų papildomo dėmesio dar statybos metu — kol viskas atvira ir prieinama. Čia atsiranda praktinė statybų priežiūros vertė.

Kaip prižiūrėtojas užtikrina sandarumą statybos metu

„Pastato sandarumas užtikrinamas ne per vieną dieną ir ne vieno specialisto pastangomis — tai proceso rezultatas, kurį galima garantuoti tik nuolat stebint kiekvieną etapą nuo pamatų iki stogo."

Statybų prižiūrėtojas dalyvauja užtikrinant sandarumą keliais konkrečiais būdais:

Medžiagų kontrolė. Prižiūrėtojas tikrina, ar sandarinimo juostos, garų barjerai ir izoliacijos medžiagos atitinka projektą ir technines specifikacijas. Netinkamos medžiagos — dažna nesandarumo priežastis.

Kritinių mazgų priėmimas. Prieš uždengiant komunikacijų praėjimus, langų montavimo siūles ar garų barjero sujungimus, prižiūrėtojas juos patikrina ir fiksuoja. Tai kontrolinis sąrašas su 25 etapų patikros taškais, kuris neleidžia praleisti svarbių momentų.

Tarpinis blower door testas. Kai kuriais atvejais testas atliekamas dar prieš baigiamąsias apdailos darbus — tada nesandarumo vietas lengviau rasti ir ištaisyti. Prižiūrėtojas koordinuoja šį procesą ir reikalauja taisomųjų darbų.

Baigiamasis testas ir dokumentacija. Statybų pabaigoje prižiūrėtojas dalyvauja galutiniame blower door teste ir tikrina, ar rezultatas atitinka projekto reikalavimus. Jei ne — raštu reikalauja, kad rangovas pašalintų trūkumus.

Visa tai yra dalis profesionalios statybų priežiūros paslaugos, kuri apsaugo jus nuo brangiai kainuojančių klaidų ir suteikia garantiją, kad namas bus pastatytas taip, kaip suprojektuota.

Jei statote arba planuojate statyti namą ir norite, kad sandarumas būtų kontroliuojamas nuo pirmų darbų, susisiekite su mumis — aptarsime, kaip galiu padėti jūsų konkrečiu atveju.

]]>

Prižiūriu statybas

Susiję straipsniai

Susisiekite su mumis

Turite klausimų apie statybų priežiūros paslaugas? Susisiekite su mumis.